Ar žinote tą jausmą, kai geriausia užuomina yra lobio autorius? Eidamas į lobio vietą jau žinai, kad ieškoti reikės ne lipnia juoda juosta apsuktų dėžučių nuo fotojuostelių. Chameleoniški, įmantrūs, įdomūs lobiai priverčia nudžiugti, o jei esate įsigyjęs narystę – padovanoti lobiui tašką.  Apie lobių gamybą pasakoja TA Gudaniukas  Tomas, kurį pelnytai galima pavadinti geokultūros Lietuvoje, ypatingai Vilniuje, kelėju ir puoselėtoju. 

TA Gudaniukai.  Mes esam TA Gudaniukai: T – Tomas (aš), A – Anželika (mano draugė), Gudanis – mano draugės pavardė, tai kažkokių gudrybių slapyvardyje nėra. Pirmas įkvėpimo šaltinis.  Pamenu, dar prieš įsitraukiant į žaidimą (kuomet buvau matęs tik fotojuosteles) įsijungdavau žemėlapį, apžiūrėdavau aplink namus esančius lobiukus ir paskaitinėdavau kitų log‘us/atsiliepimus. Visi be išimties girdavo, tai ką paslėpdavo M@ndarin. Niekaip nesuprasdavau, koks stebuklas ten gali būti paslėptas, kad kitiems žaidėjams tai sukelia tiek gerų emocijų… Po to, kai jau pradėjau ieškoti lobių pats, prie mano favoritų prisidėjo dar vienas vartotojas – AZLT. Tik tuomet supratau, kad šis žaidimas daug daugiau nei fotojuostelės Tai galiu drąsiai teigti, jog pagrindiniai ikvepėjai pačiam imtis įrankių ir gaminti būtent ir buvo M@ndarin bei AZLT. Per vieną geo renginį teko garbė susipažinti su pastaruoju, lobių Dievu :D. Padėkojau jam už tai asmeniškai. Kiti lobių dievaičiai.  Rastų lobių skaičius nespindi, tačiau iš to ką su-

Asociatyvi nuotrauka

radau galiu išskirti: AZLT, M@ndarin, Samiras, Terabaitas, MP-2… Juos ir pavadinčiau autoritetais lobių kūrėjų tarpe. Idėjos: lemputės virš galvos ir mylimas futbolas. Idėjos naujiems lobiams gimsta įvairiai, būna eini gatve, žiūri – puiki vieta, o to paslėpto daikto, kuris pritrauktų žmones neturi. Tuomet galvoji kas tai vietai tiktų, jei reikia eini kelis kartus, vaikštai ratais kvadratais aplink, laukdamas kol virš galvos užsidegs lemputė. Deja, būna ir taip, kad apsilankęs 5 kartus palieki tą vietą ramybėje, nes nieko doro nesumąstei, o po palange kabinti paprasčiausią dėžutę nesinori. Labai mėgstu futbolą, esu didelis Vilniaus Žalgirio fanas, todėl net 3 mano lobiukai gyvena prie stadionų. Didelę įtaką daro ir rasti lobiai, kartais „pasiskolini“ vieną kitą idėją.  Lobių lopšys – Vilniaus Gedimino technikos universitete. Patys lobiukai gimsta laisvu laiku mano darbo vietoje – VGTU, Mechanikos fakultete, Medžiagotyros ir suvirinimo laboratorijoje. O gaminami jie, galima sakyti, iš atliekų. Viskas kas lieka po darbų, po studentų laboratorinių ir keliautų į metalo laužą peržvelgiami ir išsirenku tinkamas žaliavas. Įrankių ir įrengimų laboratorijoje tikrai netrūksta, tad mano fantazijoms telieka įgyti fizinę formą.  Neįgyvendintų idėjų stalčius. Dažniausiai būna taip: kyla mintis ką gaminsi, smegeninėje viskas atrodo idealiai, nesunkiai pagaminama, o kai jau imiesi darbo žiūri kad ir tas nesigauna ir tas atrodo ne taip kaip norėjai…  Meti viską į stalčių ir sakai sau, kad to nebedarysi. Kadangi pradarius stalčių vis akis bado nebaigtas darbas, galiausiai neiškenti ir vėl grįžti prie to pačio. Šiuo metu namie ant fotelio tupi gal bent 10 pagamintų lobiukų, keli jau turi ir savo aprašymus, tačiau dar neturi vietos kur bus slepiami.  Visada laukiami vertintojai – vanagai.  Kuomet paslepiu naują lobį, pirmiausia laukiu, kol jį suras gausi Vanagai Team šeimyna, bei įvertins įdėtą darbą. Labai mėgstu, kuomet atsiliepimas būna daugiau nei vienas žodis „TFTC”, o kažkoks pasakojimas apie sukeltas emocijas, pačio lobio pliusai, bei trūkumai. Puikius komentarus raityti sugeba Vanagų šeimynos mama Jogailė. Geri atsiliepimai ir paremta kritika skatina kurti, bei slėpti toliau.Tomui gana gerai sekasi  – dažniausiai mįslingai dingsta tik pieštukai. Kaip tik buvau pagalvojęs, kad su maniškiais šiuo klausimu ganėtinai sekasi, nei vienas lig šiol dar nebuvo dingęs. Mįslingai reguliariai dingdavo tik pieštukai, kažkas, matyt, kolekcionuoja. Vieni buo to bando apsisaugoti uždėdami lobiukui premium statusą. Pats esu priešiškai nusiteikęs lobių skirstymui į kastas: „Tu gali surasti, o tau jau negalima, šalin nuo mano lobio”. Kiek žinau, lūžta bei dingsta ir premiumai, saugok tu juos nesaugojęs, toks jau tas žaidimas.“